Herbas – tai tarptautinė simbolių kalba, tautos kultūros dalis, reprezentuojanti valstybę, miestą ar asmenį. Europoje jie buvo pradėti dalinti kilmingoms šeimoms jau XII a., o Lietuvoje nuo XIV- XV a. Laikui bėgant herbai atsirado cechuose ir gildijose, juos turėjo ir vienuolių ordinai, taip pat miestai ir valstybės. Lietuvos heraldikos istorijoje labiausiai atpažįstami Gediminaičių ir Jogailaičių šeimų herbai, taip pat valstybės simbolis – Vytis. Visi jie liudija apie praeities įvykius, primena kartas, kurios garsino ir stiprino Lietuvos valstybę. Nors šiomis dienomis herbas yra likęs kaip gražus istorinis praeities reliktas, juos dažnai sutinkame pavaizduotus ant skydų, dvaro fasado ir aprangos, vėliavų, monetų spaudų.
Išnagrinėję etnografinių herbų kūrimo šaltinius, peržiūrėję internetinę vaizdo medžiagą aštuntų klasių mokiniai per integruotas istorijos ir informacinių technologijų pamokas kūrė herbo (šeimos, gyvenvietės, miesto, vardo ir t.t.) eskizą, kompiuterinių įrankių pagalba (pasirinktos programos: įrankis „Coamaker“ ( https://coamaker.com/ ), grafikos redaktorius) mokiniai sukūrė herbus, juos publikavo ir aprašymus pateikė galerijose.
Istorijos mokytoja Gintarė Januškienė ir informacinių technologijų mokytoja ekspertė Raminta Birgėlienė.
