Dar praėjusiame amžiuje, lapkričio pradžioje piemenys surengdavo apeiginį balto ožio „aukojimą“ arba Sniego šauktuves. Buvo dėkojama dievams už sveikų, riebių gyvulių auginimą, gerą derlių, sukauptas atsargas, prašydavo pašarų skalsos, geros žiemos. Baltas ožys tapdavo tarpininku tarp dieviškojo pasaulio ir žemiškojo, jis galįs priartinti žiemą. Ožio diena buvo itin jiems svarbi, nes prisnigus piemenėliams prasidėdavo savotiškos atostogos, nebereikės tęsti ganiavos, galės pailsėti, prie šilto pečiaus pasišildyti, šiltos putros sočiai prisisrėbti. Šią dieną net kiaušinienės kepimas ant laužo tapdavo apeigų dalimi. Mūsų mokyklos dainavimo studijos 1-4 klasių ir 2 e klasės mokiniai po pamokų susirinko į popietę, skirtą Ožio dienai. Vaidino, šoko, dainavo ir susikibę visi už rankų kvietė sniegelį…
Mokytojos R.Valskienė, V.Norvidienė, A.Kundrotienė
