Kaip bėgant metams keičiasi miškas, kokie girininko darbo privalumai ir trūkumai – į daug klausimų atsakė Šernų girininkijos girininkas Arūnas Samoška. Mat penktadienį jis miške sulaukė svečių – Gargždų „Minijos“ progimnazijos pradinukų, kurie žiemos išsekintiems paukšteliams ir žvėreliams atvežė daug gėrybių: morkų, obuolių, kopūstų, įvairiausių grūdų, sėklų. Dėkodamas už gražią akciją girininkas mokiniams virė arbatą ant laužo ir atskleidė dominusias miško paslaptis.
Anot girininko, pats didžiausias darbo privalumas, kad nereikia sėdėti ofise. „Minusas gal tik tas, kad ir pas mus biurokratijos daugėja, vis daugiau laiko užima dokumentų tvarkymas. O maloniausia visada yra vaikščioti mišku, prižiūrėti jį, planuoti darbus, juos atlikti“, – dėstė A. Samoška.
Kad ir kaip myli medžius, girininkui tenka vykdyti ir kirtimo darbus: „Būna mus bara, kad dar pernai vienoje ar kitoje vietoje grybavo, o dabar nebėra miško. Tačiau nuo to niekur nepabėgsime. Visiems reikia ir baldų, ir namus statytis.“ Pasak jo, miškas lygiai taip pat yra atsodinamas. Tai labai reikalinga patiems miško gyventojams. „Elnių, šernų atsirado žymiai daugiau, kai padaugėjo jauno atsodinto miško. Žvėrys mėgsta užuovėją, kad jiems netrukdytų žmonės, tad jauname miške pasislėpti paprasčiau. Be to, stirnoms, elniams, briedžiams kaip maistas reikalingi jaunų medelių ūgliai. Dėl to pastaraisiais metais džiaugiamės išaugusiu žvėrių, paukščių skaičiumi“, – šypsodamasis sakė A. Samoška.
Gargždų „Minijos“ progimnazijos pradinių klasių mokytojos – Viktorija Dargužienė, Lina Strumylienė, Rasa Marcinkevičienė – akciją „Pradinukai – žvėreliams ir paukšteliams“ vykdo jau daug metų, tačiau, pasak pedagogių, po pandemijos parama buvo nešama šiek tiek vangiau nei ankstesniais metais. „Mūsų tikslas – išmokyti vaikus gerumo. Mylėti, saugoti, globoti mažesnius – to mokomės. Būna, kad kviečiame darželio vaikus į pamokas ir juos globojame, būna, kad darome akciją gyvūnų globos namams, o šįkart vykdėme tradicinę akciją miško žvėreliams. Nors gėrybių sunešta ir kukliau, tačiau vaikams buvo daug pasakojama apie mišką, žvėrių, paukštelių gyvenimą žiemą, todėl tai svarbu“, – neabejoja pedagogė V. Dargužienė. Kolegė pedagogė L. Strumylienė akcentavo, jog visi vaikai labai norėjo važiuoti į mišką, tačiau iš klasių buvo atrinkti tie, kurie daugiausiai atnešė gėrybių žvėreliams ir paukšteliams.
Girininkas patikino, kad ši pradinukų akcija labai prasminga. Vaišindamas vaikus arbata miške, jis kvietė juos kuo dažniau atvykti su tėveliais į mišką, pasikrauti gerosios energijos, labai vertinga kiekvienam apkabinti medį, pajusti gamtos ramybę. Kad ir kaip „Minijos“ pradinukams buvo smagu miške, nė vienas nesakė norįs būti girininku ateityje, ši profesija jų nevilioja.
Agnė Adomaitė